Nekonservuokite komplimentų
Nuo ko gi čia pradėjus? Minčių daug, bandau susidėlioti eigą. Na, jei sumaišysiu pastraipų eiliškumą, bus tik įdomiau, savotiška dėlionė, perstumdymas.
Įsivaizduokite draugų, kolegų, o geriausia, proginius giminių susiėjimus. Kažkas paskelbia tostų, palinkėjimų, kalbų pradžią. Matai, kad nors fiziškai visi sėdi savo vietose, bet kartu jauti, kaip visų galvos, tarsi stručių, smėlyje, jauti, nes ir tavoji - ten pat. Kas gi vyksta? Juk tereikia atsistoti ir pasakyti, ką galvoji, t. y. pamąstyti garsiai (na aišku prieš tai perleisti per tam tikrus filtrus), ką šimtus kartų esame darę susitikę su draugais, kolegomis, giminaičiais. Jau supratote, reikia pasakyti, ką nors gražaus, gero. Na ir stojamės, ir kalbam: vieni iš lapelio, kiti - aiškiai išmokę mintinai, iš atvirutės su tekstu viduje (žiauru) ir dar užsikirsdami, ech tos poezijos džiunglės, skaitome eilėraščius iš pageidavimų koncertų, pvz.: J. Marcinkevičiaus, S. Nėries, A.Maldonio, A. Baltakio, B. Brazdžionio ir t. t. - gražius, bet “nudrožtus”. Klausytojai klauso ir dažniausia, kaip sako liaudis per vieną ausį įeina, per kitą išeina, gal dar momentinę ašarą nubraukia, bet atminty nelieka nieko.
Ką kalbėti apie bendrus suėjimus, jei mes kalbėdami akis į akį su artimu žmogumi nepasakom, ką, iš tiesų, gero apie jį galvojam.
Pavyzdys: viena užauginau vaiką, leidau į ilgus mokslus, paskutinius metus mokėjau už mamos gydymą. Ir visa tai - iš vieno atlyginimo. Kartą po taurės šampano įsidrąsinau ir pasakiau artimiausiai draugei: “kodėl tu man nepasakai, kad aš šaunuolė, nepagiri, nepasidžiaugi?” Neabejokite, tai tiko prie konteksto, konkrečiai po jos sakinio: “aš galvoju, kaip tau dabar sunku...” Tada ji įsidrąsinusi po antros taurės manęs paklausė: “o tai tau reikia pagyrų?”, aš po trečios taurės atsakiau: “reikia ir net labai reikia”.
Negalvokit, kad apsiribojau viena drauge. Šį mūsų pokalbį papasakojau dar keliems artimiems žmonėms. Vieni išklausę patylėjo, kiti kažką bandė sakyti, išmušti iš vėžių kalbėjo kažką. Ir ką Jūs manote, aš sulaukiau to, ko tikėjausi? NE. Daugiausia, ko sulaukiau, buvo gailestis ir patarimai bei pavyzdžiai, kaip kitiems yra blogiau. O to man tuo metu tikrai nereikėjo. “Ai nieko” - tariau pati sau ir atsistojusi prieš veidrodį rimtu veidu pasakiau viską, ką maniau apie save. Nieko man nepalengvėjo, ale vis kažkas.
Moralas būtų toks
Ar esate pagalvoję apie savo draugą, kolegą, kaimyną, kartu kasryt vedžiojanti šunį žmogų, kad jis turi visokių gėrių: yra draugiškas, moka skaniai gaminti, skaniai kvepia, gražiai rengiasi, yra kompetentingas , apsukrus, puikiai išauklėjo vaikus, yra gražus, “iki negalėjimo” yra išpuoselėjęs savo gyvenamąją aplinką - galėčiau vardinti nesustodama ir neužsikirsdama. Ar jam esate apie tai pasakę? Bent kartą. Jau numanau Jūsų klausimą ir iškart puolu atsakyti: “o aš pasakau ir sėdėdama priešais - akis į akį, būryje draugų ar kolegų, telefonu, parašau SMS”. Tikrai nesu įžūli ir nemeluoju. O man taip pasako tik vienas žmogus ir jis tikrai nesėdi pirmoje artimiausių žmonių eilėje. Bet aš jį myliu. Parašiau ir galvoju - yra ne vienas toks žmogus....
Sakykite, ką gero galvojate, sakykite komplimentus ir Jus mylės.
Vietoj pabaigos
Vėl gi įsivaizduokite, tiksliau prisiminkite lietuvių konservavimo ypatumus. Prisiauginam visokių gėrybių ir kiek jų lieka nesuvalgyta, nebeįsiūlyta draugams, kolegoms, kaimynams ( jie turi tokią pačią bėdą), nugula sumarinuoti į stiklainius. Per metus neįmanoma tiek suvalgyti, kitais metais vėl - negi mesi gėrį lauk - marinuojame. Ir stovi lentynose metų metais užsilikę stiklainiai. Netyčia pradarai iš giliau paimtą, nugriebi pelėsį ir jau nebenori valgyti.
Nebūkim tos senoviškos daržovių, uogų ir ŽODŽIŲ marinuotojos, kad, nukrapščius pelėsį ar nebeatlaikius dangteliui, nereikėtų išmesti.
Geriau išsiimkite iš šaldiklio ŠIOS vasaros derlių: šaldytų braškių, juodųjų serbentų ir kitų gėrybių, atšildykite ir pajusite, kaip maloniai kutena nosį vasaros kvapas. Tą patį padarykite ir su žodžiais - sušildykite ir leiskite gardžiuotis jais visus, kas Jus supa.
Su šilčiausiais linkėjimais.
P. s. Tai galite padaryti jau labai greitai per Šventas Kalėdas šalia dovanos, o kas nesuspėjote su dovanomis - ir vietoj dovanos.
0 komentarai (-ų)